kiaukė

kiaukė: 1 kiáukė sf. (1) J, NdŽ. 1. Pun kuosa: Ko tu rėki lyg kiaukė prieš lietų? Rdm. Kap atskrido pulkas kiaukių, tai visus pasėtus kviečius nurinko nuo lauko Vlk. Kiáukė rėkia: kiáu, kiáu Dv. 2. menk. galva: Tai mudrumas – eina, kiáukę ažplėšus Lkm. 3. Rs prasta pypkė. 4. ištižusi, apsileidusi moteris: Iš jos nebus gera motina – jau dabar tikra kiáukė Kb. Vietoj padorios mergaitės piktą kiaukę rasi rš. Ten viena kiáukė milina (maišo, trukdo) Klvr. 5. dem. sudžiūvusi moteris: Iš jos jau nieko nebėr, tikra kiaukelė LTR(Ds).

Игры ⚽ Нужна курсовая?

kiaukė — 3 kiaukė sf. Gmž = kaukė … Dictionary of the Lithuanian Language
kiaukė — 2 kiaukė sf. (1) kekė: Kai kur net kiaukėm uogų randi Kkl … Dictionary of the Lithuanian Language
kiaukenti — kiaukenti, ẽna, ẽno intr. Pc pamažu loti, kiauksėti: Šuva prie savo būdos kiaukẽna kiaukẽna Pbs … Dictionary of the Lithuanian Language
kaminakrėtė — kaminãkrėtė sf. (1) NdŽ zool. kuosa, kiaukė … Dictionary of the Lithuanian Language
kiaukti — kiaũkti, ia, ė intr. 1. plonai loti: Šuo kiaũkia per visą naktį Kp. Voverytė kiaukė, ji sau svečių laukė LTR(Pn). 2. kiauksėti: Kovai kiaukia pavasarį, kad į būrį renkas J … Dictionary of the Lithuanian Language
milinti — ×mìlinti, ina, ino 1. Grš žr. milyti: Tegu skaito – nemìlyk tu jam Lp. Nemìlink man skaičiuoti Lš. | Ten viena kiaukė mìlina (kaišioja koją) Klvr. 2. intr. [K] klysti. milinti; apsimilinti; numilinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
čiaukė — sf. (1) kuosa, kiaukė: Būta čia nemažo dvaro, o gal ir miesto, dabar tik čiaukės rėkia Ck … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias